Rankomis kurti piešiniai ir tapybos darbai

… Už tai, kad pirščiukai niežti griebtis teptuko ir pieštukų, labiausiai turiu būti dėkinga savo pirmajai mokytojai - Aldonai Bičkauskienei, kuri ilgus metus dirbo pradinių klasių mokytoja Tauragės 2-oje vidurinėje mokykloje. Ji įskiepijo mums meilę menui nuo pirmųjų dienų, o vėliau suburdavo norinčius piešti sekmadieniais į dailės būrelį. Taip buvo “pakloti pamatai”…

Kartą grįžus po užsiėmimų Tėveliui išdidžiai parodžiau savo naujausią kūrinį - tušu pieštą bėgančią per sniegą raganą. Tėvelis paklausė, kiek laiko sugaišau prie piešinio. Atsakius, jog net tris dienas, Tėvelis “nuleido mane ant žemės”: “Tikrai geri kūriniai piešiami dešimt metų…” Supratau - reikia daugiau kruopštumo ir kantrybės…

Piešdavau pieštukais užrašų knygelėse, kol kartą gyvenimo draugas pastebėjo ir paragino imtis didesnio formato… O kai prekyboje pasirodė aliejiniai dažai, skiedžiami vandeniu, jau nebeatsispyriau grįžimui prie teptukų ir drobės…

Visuomet buvau gamtos vaikas. Gal tai susiję su giliomis giminės šaknimis. Todėl ir darbuose daugiausia mėgstu vaizduoti vabaliukus, paukščiukus, medžius… Labai didelę įtaką “modelių” pasirinkimui padarė klasiokas - puikus ir gerai žinomas fotografas Eugenijus Kavaliauskas.